- išgriuvinėti
- išgriuvinė́ti iter. išgriūti 1: Išgriuvinė́jęs mūras Db. \ griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgriuvinėti
Look at other dictionaries:
atgriuvinėti — intr. ateiti griuvinėjant: Kogi atgriuvinėjai? rš. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraškėti — ištraškėti, ìštraška, ėjo intr. 1. Rtr, KŽ su garsu išlūžinėti, išgriuvinėti: Daug medžių ištraškėjo nuo audros Š. 2. Š, Ser kurį laiką traškėti, braškėti. 3. paryškinant, pastiprinant, suintensyvinant kitą veiksmą: Išdžiūvo ištraškėjo rugių… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugriuvinėti — 1. iter. nugriūti 1: Jau nugriuvinėję medžiaginiai kryžiai Dv. 2. intr. griuvinėjant nueiti: Nugriuvinėjo pakalnėn Trgn. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pargriuvinėti — intr. pareiti šlitiniuojant: Ar iš turgaus pargriuvinėji? End. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgriuvinėti — intr. užeiti, užgriūti: Užgriuvinėja šalčiai Ad. griuvinėti; atgriuvinėti; išgriuvinėti; nugriuvinėti; pargriuvinėti; užgriuvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
